priegaidėjimas

priegaidė́jimas sm. (1) 1. → priegaidėti: Jauniškio priegaidėjimo būdo aš net negaliu pateisinti K.Būg. 2. priegaidės tarimas: Pietinės vakarų aukštaičių dalies priegaidėjimo apskritai neišmokstama rš. Balsio tvirtapradiškas priegaidėjimas Vr.